Hidro energija

Tekantis vanduo gali būti sukontroliuojamas ir paverstas į elektros energiją. Tekančio vandens kinetinė energija virsta į potencinę energiją. Šio proceso metu sukurta elektros energija yra vadinama hidroenergija.

Hidroenergija gali būti panaudojama mechaniniuose procesuose arba gaminant elektros energiją. Vandens apytaka, judėjimas įvairiomis formomis vyksta visame pasaulyje. Vanduo yra išgarinamas iš vandens telkinių, dirvožemio, vėliau formuojasi debesys, kurie lietaus arba sniego pavidalu vėl patenka į vandens telkinius bei dirvą. Šio vandens ciklo energija, kuri yra varoma saulės dėka, gali būti panaudojama mechaninių užduočių atlikimui, pavyzdžiui, grūdų malimui. Hidroenergija naudoja „kurą“- vandenį, kuris nėra sunaudojamas procese. Kadangi vandens judėjimo ciklas yra begalinis, o vandens sistema nuolat pasipildo, hidroenergija yra laikoma kaip atsinaujinantis energijos šaltinis.Yra keli hidroenergijos įrengimų tipai, ir jie visi yra varomi pasroviui judančio vandens kinetinės energijos. Turbinos ir generatoriai judančio vandens energiją konvertuoja į elektros energiją, kuri yra prijungiama prie elektros tinklų grandinės ir taip tampa prieinama namų ūkiuose, įmonėse ir pramonėje.Lietuvoje hidroenergetikos plėtrai belieka tik apie 5%. Aplinkosaugos reikalavimai hidroenergetikai Lietuvoje yra patys griežčiausi iš visų ES šalių, todėl susidaro ribotos galimybės ją plačiau naudoti. Potencialo išties ne per daugiausiai, todėl svarbu pažvelgti į esamų jėgainių efektyvinimą.

Hidroenergija skaičiais

Lietuvoje, atsižvelgiant į technines – ekonomines galimybes yra panaudota apie 25-35 % šių išteklių. Techniškai galimi panaudoti Lietuvos hidroenergetiniai ištekliai siekia 407 tūkst. kW, t.y. 3,6 milijardų kWh elektros energijos per metus. Iš jų mažųjų upelių hidroenergija – 60 tūkst. kWh, t.y. 520 mln. kWh elektros energijos per metu. Tačiau, įvertinus Lietuvos absoliučius draudimus tvenkti daugelį upių  plėtrai belieka tik apie 5%. Hidroenergijos tarifai sieks už 0,22-0,27 Lt/kWh.