Bio energija

Aplink mus yra daug medžiagų, kuriuos galima panaudoti dėl augalų ir gyvūnų gausos. Kai kurios iš tų medžiagų yra ne kas kita kaip energijos šaltiniai. Energija, kuri yra sugeneruojama gamybos procese naudojant organines medžiagas, yra vadinama biomasės energija arba tiesiog bioenergija.

Kas yra biomasė?

Biomasė yra organinė medžiaga, kurioje fotosintezės būdu yra sukaupiamas tam tikras energijos kiekis. Ši energijos rūšis, panašiai kaip ir vėjo energija, yra glaudžiai susijusi su saulės energija. Organines medžiagas galime vadinti sukaupta saulės energija. Biomasė yra įvairių atsinaujinančių organinių medžiagų visuma, į kurią įeina miško ūkių miesto medžių ir žemės ūkio atliekos bei liekanos, maisto perdirbimo atliekos, sumedėjusios piktžolės, aliejinių augalai, gyvūnų mėšlas, nuotekos, augalai, skirti energetiniam panaudojimui ir organinių medžiagų dalis gaunama surenkant komunalines kietąsias atliekas.Biomasė, kaip energijos šaltinis naudojama nuo seno, tačiau palaipsniui evoliucionavo tam tikromis formomis. Technologinės pažangos dėka niekas jau nebekalba apie laikus, kai šiluma buvo išgaunama paprasčiausiai dedant į laužą medieną. Šiuolaikinė biomasės energija naudoja atliekas kurios patektų į sąvartyną arba paprasčiausiai suirtų. Taip pat stengiamasi sukurti elektros energiją su minimaliomis anglies dvideginio emisijomis arba biomasę paversti į celiuliozinį etanolį ir šią medžiagą panaudoti biokuro gamyboje. Biomasė, gauta iš energetinių augalų gali pasigirti plačiu pritaikymu. Taip pat sprendžiama atliekų šalinimo problema. Perdirbimas kombinuojamas kartu su pažangiomis atliekų transformavimo į energiją technologijomis leidžia sumažinti atliekų naikinimo sąvartynuose kaštus. Šiuo principu laikantis galima gerinti aplinkos būklę ir dar išgauti energiją. Perdirbant atliekas anaerobiniu būdu ir neleidžiant organinėms medžiagoms supūti, adekvačiai pagerėja ir oro kokybė. Perdirbimo procesuose išgaunamos biodujos yra laikomos vertingu energijos šaltiniu. Gyvulinio mėšlo perdirbimo metu žūsta ligų sukėlėjai, o proceso eigoje susidariusias atliekas galima naudoti kaip trąšas žemės ūkyje. Labai svarbus momentas yra nuotekų apdorojimas. Kanalizacijos nuotekų apdorojimas ir nuotekų valymas prieš išleidžiant nuotekas į vandens telkinius ženkliai pagerina vandens kokybę.Kaip alternatyva galėtų būti energetinių žolynų bei krūmynų auginimas ir panaudojimas energetikoje. Daugelyje šalių energetinių žolynų plantacijos biokuro žaliavai veisiamos seniai. Visgi, šilumininkų teigimu, Lietuvos energetika siejama su kietuoju biokuru ir energetinės žolės (biodujoms gaminti) vargu ar bus pakankamai paklausios vietinėje rinkoje.

Lietuva gali pasigirti, kad turi daug biokuro išteklių. Šie ištekliai yra puikios kokybės, todėl tinka ne vien tik šilumos, bet ir elektros energijos gamybai. Šito didžiulio potencialo įsisavinimui 2011–2020 m. numatyta skirti 1 mlrd. litų. Biokuro perdirbimo ir logistikos sistemos tobulinimui gali prireikti apie 300 mln. litų ES lėšų. Visgi, labai svarbus momentas yra tas, kad reikia užtikrinti, kad biokuro paklausa neviršytų pasiūlos, nes tokiu atveju kaina iš karto pakiltų. Laimei, yra manoma, kad dar bent kelis metus kainos neturėtų nestabiliai kilti. Disponuojant tuo, kad kainos neaugtų svarbu paminėti ir tai, kad apie 30-50% galėtų sumažėti šilumos, tiekiamos į centralizuotus šilumos tinklus, kaina, o tai gyventojams Lietuvoje netgi aktualesnis nei elektros energijos kainos klausimas.

Bioenergija skaičiais

Vien iš miško galima būtų kasmet gauti 565 tūkstančius, iš žemės ūkio – 840 tūkstančių, iš kelmų, likusių kertant miškus – dar 350 tūkstančių, iš sąvartynų – 200 tūkst. Tonų naftos ekvivalento energijos. Skaičiuojama, kad šiuo metu suvartojama bei eksportuojama vos pusė šalies biokuro išteklių. Taip pat yra galimybė biokuro tiekime įdarbinti ūkininkus bei žemės savininkus. Skaičiuojama, kad mūsų šalyje dar dirvonuoja apie 0,5 mln. ha žemės. Ūkininkai taip pat prisidėtų prie bioenergijos, ruošdami biokurui šiaudus, kadangi jų kasmet būna apie 4 mln. tonų. Pagal mokslininkų skaičiavimus, pusę to kiekio galima skirti energetinėms reikmėms. Kita vertus, energetikos strategijoje numatyta panaudoti 0,5 mln. tonų šiaudų.

Labai kukliais vertinimais 14 didžiausių Lietuvos miestų pastačius ES kogeneracijos direktyvos efektyvumo kriterijus ir vakarietiškus pavyzdžius atitinkančias biokuro elektrines, biokuro kogeneracinių elektrinių elektros generavimo galia galėtų pasiekti 660 MW. Šios elektrinės galėtų per metus pagaminti ir į elektros tinklus patiekti 3.1 TWh „žalios“ elektros energijos. Tai yra maždaug trečdalį viso Lietuvos elektros poreikio. Lygiagrečiai 5.2 TWh „žalios“ šilumos būtų patiekta į šilumos tinklus, kas sudaro maždaug du trečdalius viso nagrinėjamų 14 miestų metinio šilumos poreikio. Tai toli gražu nėra visas biokuro elektrinių potencialas. Neįvertintos smulkios, dažnai biodujas vartojančios elektrinės, neįvertintas komunalinių atliekų panaudojimas energijai gaminti. Visą tai įvertinus – biokuro elektrinių elektros gamybos galių potencialas viršytų 1000 MW. Visa tai sukurtų iki 10 000 naujų nuolatinių darbo vietų biokuro tiekimo grandinėje. Tuo tarpu investicijos numatomos net iki 4 mlrd. litų mažesnės nei jų pareikalautų Visagino atominės elektrinės statyba.

Suomijoje, kuri miškų turi trigubai daugiau nei mes, ir degina visas medžio pramonės atliekas. Tos atliekos tenkina apie 30 proc. šilumos ir elektros poreikių. Šiuo metu Lietuvoje iš biokuro pagaminama tik apie 22 proc. Centralizuotai tiekiamos šilumos, praktika ir tendencijos rodo, kad ten, kur jis naudojamas, šildymo kainos mažėja.

Skaičiuojama, kad šiuo metu šalyje veikia apie 11 biojėgainių. Jos yra Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Utenos vandenvalos įmonėse, UAB „Kurana“, kur perdirbamos etanolio gamybos atliekos; UAB „Rokiškio sūris“, kur perdirbamos sūrių gamybos atliekos, taip pat Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Marijampolės ir Panevėžio sąvartynuose. Pasvalyje veikia unikali biojėgainė Europoje, čia biodujos gaminamos iš žlaugtų, susidarančių po etanolio gamybos.